Norėdami suprasti, kodėl sprogo kapsuliniai viešbučiai, pirmiausia supraskime kultūrą, būdingą Japonijai: viršvalandžių kultūrą. Visi tikriausiai daugiau ar mažiau sužinojo apie Japonijos viršvalandžių kultūrą iš kitų vietų. Atsiras daugybė nerašytų taisyklių, tokių kaip išeiti iš darbo iš karto po darbo, kad jūs neturite darbo krūvio, vadovai dirba viršvalandžius iki vidurnakčio ir atvyksta į įmonę anksčiau nei vadovas ir grįžta namo vėliau, yra giliai įsišaknijusios Japonijos darbuotojų migrantų širdyse.
Nors kai kurios tramvajaus linijos atvyksta vėliausiai 1 valandą nakties, daugelis toli gyvenančių darbuotojų dažnai dirba viršvalandžius ir negali suspėti į tramvajų namo. Taksi kainos Japonijoje stebėtinai brangios, todėl kapsulinių viešbučių atsiradimas yra tiesiog evangelija viršvalandžius dirbantiems darbuotojams.
„Kapsulės viešbutis“ japonų kalba vadinamas „カプセルホテル“, tai yra žodžio „Capsule Hotel“ transliteracija. Jį 1979 m. suprojektavo garsus architektas Kisho Kurokawa (sutampa su Japonijos pokario burbuline ekonomika). Jame integruota daugybė patogumų, tokių kaip televizorius, oro kondicionierius, rakinamos spintelės, lempos ir kt., kurios iš esmės gali patenkinti žmogaus apgyvendinimo poreikius, o kaina bus daug pigesnė nei įprastų viešbučių.
Tačiau originalus kapsulinis viešbutis vis dar turėjo daug problemų: erdvės slopinimas, prastas užuolaidų privatumas, pasenusi įranga, kuri negalėjo neatsilikti nuo plėtros ir pan. Tačiau pastaraisiais metais dėl daugybės patobulinimų kapsuliniai viešbučiai labiau atitiko visuomenės poreikius, o populiarumas taip pat yra natūralus dalykas. Pastaraisiais metais Japonijos kapsuliniai viešbučiai derino vėlyvą vakarą, poilsį, vakarienę ir maudymąsi. Tai suteikia darbuotojams migrantams ne tik namų, bet ir poilsio ir poilsio vietą.
